bangizmai

LOST'o fanams beigi fanėms

Mon, 16 Oct 2006 08:59:54 GMT

O taipogi ir Queen gerbėjams :)

http://www.albinoblacksheep.com/flash/lost

Dedikuoju krakadylai

Tue, 10 Oct 2006 10:05:02 GMT

TK pagaliau rado savo vieta pasaulyje :)

http://www.gazeta.ru/2006/10/09/kz_m219249.shtml

Senų naujienų pėdsakais...

Thu, 14 Sep 2006 07:04:03 GMT

Materazzi Zidanui galėtų ir procentą nuo honoraro atsegt 8)

http://www.sports.ru/section.html?docid=217424

Trumpai...

Fri, 08 Sep 2006 14:09:16 GMT

http://www.worth1000.com/cache/contest/contestcache.asp?contest_id=11472&display=photoshop#entries

bangiukui 10

Thu, 17 Aug 2006 19:08:44 GMT

Per Žolinės atšventėm bangiuko 10metį. Tą proga žmogelis iškepė pirmą savo gyvenime picą. Tikrų tikriausią, jo...
Žo, tėvas atsilieka :(

Išdykaujam

Thu, 17 Aug 2006 09:30:33 GMT

Ir ko tik žmogus nenudirbi, kad dirbt nereikėtų...

http://www.provideo.lt/test/1.html

Pasikartosiu

Thu, 22 Jun 2006 11:02:17 GMT

Ne vaikams

Tunas (patinas)

Sun, 05 Feb 2006 21:05:53 GMT

Kodėl patinas? O gi todėl, kad su kiaušais.

Taigi, mums reikės:
1 banano, 1 greipfruto, 3 kiaušinių, tuno, konservuoto savo sultyse - 150 g, majonezo.

Kiaušinius išverdame kietai, supjaustome smulkiai.

Išvis, visa patiekalo paslaptis - kuo smulkiau pjaustyti produktai.

Bananą nulupame, supjaustome kuo plonesniais griežinėliais.

Štai dabar mūsų laukia bjauriausia patiekalo gaminimo dalis - nulupti greipfrutą, išlukštenti jį, padalinti skiltelėmis, nulupti tų skiltelių odelę... Bjauru, bet gakutinis rezultatas tai atperka.

Sudedame į lėkštę tuną, dar pasmulkiname jį, kad gabalėliai nebūtų itin stambūs.

Tuomet uždrebiame pagal skonį majonezo - ir patiekalas paruoštas. Kiekvienas valgantysis, dedasi sau lėkšten kiekvieno ingrediento, įskaitant ir majonezą. Susimaišo visa tai - ir su juoda duonele beigi kava/arbata - pats tas.

Skanaus!

Mūsų atsakas Čemberlenui

Fri, 03 Feb 2006 08:59:10 GMT

Čemberlenu šį sykį pabus giedrius_v Kadangi jis neiškvotė iš meksikosų didžiosios burrito paslapties, tai pabandysiu aš pateikti tradicinį senovės lietuvių receptą.

Pirmiausia - senovės lietuviai (bent jau tie, kurie, kaip ir aš, patingėjo patys kepti tortillas) privalėdavo užsukti apsipirkti į kokį RIMI ar MAXIMA. Taigi, mums reikės - 8 kukurūzinių paplotėlių, 125g ryžių, pusės didelės paprikos, 1 didesnio arba 1,5 vidutinio rauginto agurko, 100-150g. rūkyto kumpio, kokių 5 valgomųjų šaukštų konservuotų kukurūzų, citrinos ir SALSA padažo.

(Spūstelėjus pele ant paveikslėlio turėtų atsidaryt ir didesnis)

Kaip matote, agurką, papriką ir kumpį smulkiai supjaustome. Papriką galima prieš tai apsvilinti ir nulupti, kaip kažkuriame savo recepte siūlė giedrius_v , aš pabandžiau - atrodo, taip iš tikrųjų skaniau.
Ryžius išverdame, tuomet drebiame ant jų kukurūzus ir kumpį, viską sumaišome.

Tuomet užpilame SALSA padažo - kadangi šįsyk gaminau ne sau vienam, pasirinkau ne itin aštrų, tad ir jūs galite rinktis švelnesnį ar aštresnį - priklausomai nuo skonio.

Viską dar sykį gerai permaišome ir pakepiname ant mažos ugnies kokias 5 min. - praktiškai tik tiek, kad sušiltų.

Iš keptuvės viską verčiame atgal į tą patį dubenį (jei labai mėgstate plauti indus, galima ir į kitą). Išspaudžiame 1 mažą (ar pusę didelės) citriną. Tuomet suberiame papriką ir raugintą agurką. Viską išmaišome ir valio - įdaras paruoštas.

Ant paplotelio dedame kokius 3 šaukštus (aš tai dedu iš akies, bet kažką čia parašyt gi reikia) įdaro, tuomet užlenkiame vieną papločio kraštą - pavadinsime jį apatiniu. Ir kaip užsegdami kokį švarką užlenkiame du kraštus, viršų palikdami atvirą. Įsipilame šalto alaus ir mėgaujamės.

Tiesa, kai kurie šeimos nariai, noriai kerta burrito ir be alaus. Bo jauni dar.

P.S. Jei gaminsites su aštresniu padažu - kitą dieną buritos dar primins jums apie save. Kitaip tariant, meksikietiškais matais, "geras maistas". :)

Tikra teisybė...

Thu, 19 Jan 2006 13:16:12 GMT

WWW aka Wild Wild West

Wed, 19 Oct 2005 19:58:56 GMT

Pradedu baisėtis tuo, kiek visko atidedu šiam savaitgaliui. Kad viską įvykdyčiau, jis turėtų trukt bent savaitę :)
O dabar prašymas - nagi, duokit čion visus, kiek pamenate anekdotus apie kaubojus.
Labai reikia. Nemeluoju.

Katinas Nr. 3

Mon, 17 Oct 2005 18:56:14 GMT

Galų gale atvažiavo trečiasis katinas (tiems, kas tanke - trečioji seno kaip pasaulis japonų animacinio multiko apie katuotą batiną dalis).
Peržiūrėjau - ir pasidarė aišku: Huconui bandysim spėt išverst būtent šitą. Iškart idėjų maišais pabiro. Soundtrack'ą parinkau per 15 minučių. :)
Ir tik po to supratau kodėl. O todėl, kad vesternas ;)

Apie meillę bei mirrrtį Zymensuos (ir nė žodžio apie Sapą)

Wed, 12 Oct 2005 06:17:32 GMT

Pirmiausia tai noriu padėkoti visiems geros valios žmonėms, vakar vėlavusiems į "Meilę ir mirtį" - jūs mus išgelbėjot. Aha, aš nejuokauju.

Aina peklon tokį stresą. Kad daugiau kada pasirašyčiau tokiai avantiūrai...
Iš vakaro sužinojom, kad kažkas nutiko, ir nebėra kas per antrąjį spektaklį ištransliuoja garsą į pultą ir vaizdą iš projektoriaus ant tos baisiosios blėkos :) Ėmėme, ir sutikome tai padaryti.
Atvažiavus paaiškėjo, kad tai, ką galim atiduot pultui - netinka. Ir prasidejo. Pakeitėm tris kortas, tris skirtingus softus, kol viską suderinom. Jau lyg ir galima atsipūst, tai ne. Paaiškėjo, kad senas, premjerinis, rezervinis DVD netinka, mat pershalo vienas/-a artistas/-ė ir ne tik choras, bet ir vienas balsas turi eit iš fonogramos. Tad naujaji DVD baigem kept 19:07.
Todėl dar sykį norim padėkot tiems, kas vėlavo. O va, Maumas, zarrazza, atėjo laiku :( Ir dar šalia atsisėdo :)

Apie meillę, mirrrtį, grippą ir Sappą.

Mon, 10 Oct 2005 05:56:53 GMT

Savaitgalis kažkur prapuolė. Buvo tik šeštadienio vakaras ir dar sekmadienio vakaras. Dienas gi kažkas nukniso. Gaila.
Nors, kita vertus, apturėjau visiškai laisvą savaitgalį, o tokios prabangos jau ir nebepamenų kada turėjęs.
Tačiau apie viską paeiliui...

Penktadieni važiavom dirbt Vilniun į "Siemensą" (džyzas, džyzas, na, ir tvartas - kokią gi jam paskirtį planavo? Bo koncertam rengt visiškai netinkamas, košmaras, ne garsas...) Taigi, darbai vyko pagal planą - ta prasme, taip, kaip ir įsivaizdavom: niekas nevyko laiku tempėsi vis gilyn į naktį. Galų gale 20.00 vis dėlto prasidėjo generalinė repeticija, praėjusi gana sklandžiai, visiškai be stabdymų. Tiesa, pirmosios dalies pabaigoje paaiškėjo, jog dūmijanti mašina kiek persistengė - nežinia, ką ten KTS'ui per tuos dūmus pavyko nufilmuot.
Reginys iš tikro gražus, atlikėjai dirbo iš širdies, tik vieno nesuprantu - kas vis dėlto Erlickui pasakė, kad ans dainuot moka? Jei jau taip - tada ir aš galiu!
Pakankamai gražiai ir įdomiai sugalvota su tomis skardinėmis dekoracijomis. Deja, tai tik dar labiau gadina garsa, o ir projekcijos ant tos blėkos gana prastai matėsi. Bent keletas scenografijos ir režisūros momentų labai smarkiai priminė mano mylimą miuziklą, ale jai jau gražu, tai ko čia kabinėtis, ane?
Žodžiu, 00.00 bandėm važiuoti iš Vilniaus. Būtent, kad bandėm. Sustojom Vievyje rūkstančiu varikliu. Gerai, kad kolega grįžinėjo kiek vėliau. Tads palikę automobilį Vievyje, buvo sėkmingai pargabenti namolia. Antrą valandą nakties įpuolęs namo pro duris, nusprendžiau pasitikrint, kodėl taip prastai visą dieną jaučiuosi. Nuojauta pasitvirtino - 40 laipsnių Celsijaus.
O šeštadienio - nebuvo. Nes prabusdavau, įkaldavau vaistų, ir vėl užmigdavau. Vakarop tik porą valandų apsimečiau gyvu - ir vėl iš naujo. Sekmadienį nuo kokios popietės vėl pasijutau žmogumi. Duos Dievas, tuo ir baigsis.

P.S. O prie ko čia Sapas? Taigi Kalėdom turėsime pirmas dvi Sapo knygas lietuviškai. Antrosios - paliktas senas vertimas, tas kurį dar Maskoliūnas leido. Pirmąją gi dalį vertė vertėjas, kuris, mano galva, šiuo atveju tiko, kaip niekad. Visi jo numylėti kaimizmai, barbarizmai, tarmizmai ir visi kiti -izmai čia tiko kaip buvę. Be jų, ko gero, Sapo, ir neišversi. Na, bent iš pirmo žvilgsnio, vertimas atrodo vykęs. Sau leidau pataisyti tik "mažiausiąjį blogį" - vis dėlto mažesnysis, o ne mažiausias. Kitkas - redaktoriaus rankose. Suprantu, kad Sapą geriau skaityti originale (nors pats didesnę dalį skaičiau ruskai, o ne lenkiškai), tačiau tikiuosi tai bus dovana tiems, kas nemoka anųjų kalbų.

Sapnai pagal dėdę Froidą

Mon, 19 Sep 2005 19:58:57 GMT

Aš visas pasipiktinęs! Šiąnakt pirmą kartą gyvenime sapnavau Andželiną. Iš sapno buvau plėšte išplėštas pačiu grubiausiu metodu. O jau gėrėm vyną... Žiūrėk ir iki miegamojo būtume nusigavę.
Spjaunu į viską ir einu sapnuot antros serijos.

Apie gėrio pergalę, arba kaip bebras nugalėjo ožį

Mon, 12 Sep 2005 20:49:04 GMT

На излете века
взял и ниспpовеpг
злого человека
добpый человек.
Из гpанатомета
шлеп его, козла!
Стало быть, добpо-то
посильнее зла.

(c) J. Lukin

Velniop tokį pirmadienį...

Mon, 05 Sep 2005 19:56:35 GMT

Smagu iki negalėjimo.
Pirma diena, kai jau 100% dirbu per du darbus.
Mikriuko maršrutai dar neišstudijuoti - tad naujajame darbe atsiradau geromis 20 min. anksčiau, nei reikėtų. Lankytinų vietų šalia darbo lygiai nulis, tad beliko džiaugtis,kad turiu raktus ir žinau signalizacijos kodą.
17.45 pradejau regzti planą, ką gero nuveiksiu vakare.
17.46 skambina iš senojo darbo - eilinis avralas.
17.49 skambina bičiulis - atkeliavo iš Maskvos DVD, kurį turiu pasiimti, žinoma šiandien.
18.00 supratau, kad kažkur pamečiau garsą (ramiai, neapkurtau - tai darbo specifika tokia...), vadinas, pora paskutinių darbo valandų šuniui ant uodegos.
18.10 spjoviau į viską ir nudūmiau pasiimt to, ką atvežė iš Rusijos su meile.
19.00 jau sėdžiu darbe ir aiškėja, kad prie to, ką tikėjausi nuveikti per pusvalandį prisidėjo dar darbelio - mažiausiai 3 val.
21.00 maloniai nustebintas pribaigiau viską.
21.30 - 22.40 vakarienė praėjo bežiūrint "Batuoto katino kelionę aplink pasaulį" (gal ir gerai, kad privertėpasiimt šiandien).
22.50 sėdu prie kompo nuveikti tai, kas "ne avralas".
22.51 spjaunu laikinai į viską ir rašau tai, ką čia skaitot.
22.55 - na, o dabar panaktinėsim?

Mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme...

Tue, 23 Aug 2005 14:40:40 GMT

Pagaliau sulaukiau. Ne taip, kaip norėjau, ne toje serijoje, ne tokiu apipavidalinimu... bet sulaukiau.
Šiandien jau galėjau pavartyt "Dezertyrą"

Gaila, kad Valentinovas tik dabar pasirodo lietuviškai. Gerai, kad jis iš vis pasirodo.
Gaila, kad kol kas tik viena jo knyga. Gerai, kad ta knyga - "Dezertyras".

Literatūratūaratūriniai pastebėjimai

Tue, 19 Jul 2005 10:50:49 GMT

Galų gale pajudėjo Valentinov'o "DEZERTYRO" reikalai. Deja, ne taip,kaip tikėtasi. Kadangi lietuviai nesusižavėjo Neil Geiman'o "Amerikos dievais", tai kol ta serija užkonservuota, "DEZERTYRAS" keliauja į "Pasaulinės fantastikos Aukso fondo" seriją. Gaila. Gaila todėl,kad knyga praslinks nepastebėta. Žinoma, Pfaf'o skaitytojai ją perskaitys, vieniems patiks, kiti spjaudysis. Tačiau kiek žmonių būtų atradę sau tą knygą, jei ji būtų išėjusi ne fantastikos serijoje? O dabar - dalį tų, kam ji galėtų patikti atbaidys žodis "fantastika". Keista, kaip sunkiai pavyksta įtikint žmogų, kad fantastika - kaip ir bet kuris kitas žanras - turi ir savu amatininkų,ir savų genijų.

O Kingas vėl visus apgavo. Na, ne, ne visus - tik tuos kas patikėjo jo priesaikomis po "Tamsiojo bokšto" užbaigimo visiems laikams padėt plunksną į šalį.
Tikėti juo - tas pats,kaip tikėti senu alkoholiku, tvirtinančiu,kad dabar "tai jau tikrai mes gerti".

Steponas Karalius: Įtūžis

Wed, 20 Apr 2005 06:55:00 GMT

Pasirodo, lietuvių kalba ką tik išleistas King'o "Įtūžis" - paskutinis šios knygos leidimas. Steponas Karalius daugiau niekam niekada neparduos teisių į šį kūrinį. Maža to, jis netgi išpirko tai, ką JAV leidyklos turėjo savo sandėliuose. Priežastys moralinės: knygoje pasakojama apie paauglį, nušovusį porą mokytojų ir paėmusį įkaitais visą savo klasę. King'o talento dėka tas jaunuolis kone iššaukia užuojautą. Kaip žinoma, tokie atvejai (ginkluoti paauglių išpuoliai mokyklose) JAV - anaiptol ne retenybė. Tad King'as, matyt, nenori prisidėti prie to, kad tai nutiktų dar dažniau. Pasak jo paties, "Įtūžis" - "...vienintelis romanas, kurio jis geriau nebūtų parašęs".

Keista tik, kad tai suvokti siaubukų karaliui prireikė kone 30 metų - pirmasis knygos leidimas 1977.

Galvodamas apie tai prisimenu, Čarlį Mensoną, kurį žmogžudystei pastumėjo neva "The Beatles" gabalas "Helter Skelter". Kita vertus, juk tą gabalą girdėjo milijonai, o žmogžudystės griebėsi tik vienas psichas. Tad kiek autorius atsakingas už nesveiko proto reakciją į jo kūrinį?

Beveik kaip ir testas

Tue, 19 Apr 2005 06:24:40 GMT

Nusprendžiau, kad esmi niekuo ne prastesnis už maumą bei gedą.

Tik dar nežinau, ką beveiksiu su šiuo LJ, blogiausiu atveju - po savaitės pamiršiu :)